Daug metų Lietuvoje didesnis būstas laikytas pranašesniu už mažesnes gyvenamąsias erdves. Tačiau keičiantis ekonominei padėčiai ir visuomenės vertybėms, šis suvokimas sparčiai keičiasi. Kas lemia mažesnių būstų populiarėjimą bei kokius aspektus reikėtų apsvarstyti prieš priimant sprendimą apsigyventi kompaktiškesniuose namuose, pasakoja ekspertė.
Rinktis mažesnę gyvenamąją erdvę dažnai yra ne tik gyvenimo būdo sąlygojamas sprendimas – vienas iš pagrindinių mažesnio ploto butų pranašumų yra finansinis, komentuoja Edita Gudauskienė, „Omberg group“ pardavimų ir klientų patirties vadovė.
„Pirma, jei ketinate parduoti didesnį ir įsigyti panašios kokybės ir panašioje lokacijoje esantį mažesnį būstą, labai tikėtina, kad iš tokio sandorio užsidirbsite. Be to, su mažesniais būstais susijusios išlaidos – komunaliniai mokesčiai bei priežiūros, baldų ir galimos renovacijos kainos – taip pat yra mažesnės“, – aiškina ekspertė.
Be to, verta atkreipti dėmesį ir į dar vieną esminį finansinį aspektą – mažesnio nekilnojamojo turto likvidumą.
„Mažesnį nekilnojamąjį turtą paprastai lengviau parduoti, todėl jis yra likvidesnis. Jo savininkai gali būti tikri, kad turi universalesnę investiciją, o tai gali būti naudinga svyruojančiose rinkose”, – patikslina E. Gudauskienė.
Nuo visuomenės pokyčių iki mažesnių erdvių
Būsto tendencijos dažnai atspindi visuomenės pokyčius, tad keisti būstą iš didesnio į mažesnį gali paskatinti ir mažėjantis kartu gyvenančių asmenų skaičius. Per pastaruosius 14 metų Lietuvoje, kaip ir daugelyje kaimyninių Europos šalių, ryškėja polinkis dažniau gyventi vieniems: 2009 m. vidutinį namų ūkį Lietuvoje sudarė 2,2 asmens, o 2022 m. šis skaičius sumažėjo iki 1,8.
Pokytis pastebimas ir būsto rinkoje – šiais metais Vilniuje daugiausia parduota nedidelių ir vidutinių, 35–45 kv. m. ploto butų, rodo NT rinkos analizės bendrovės „Remintel“ surinkti duomenys.
„Šiuolaikinis pasaulis suteikia jaunesnėms kartoms daugybę galimybių, leidžiančių joms anksčiau tapti nepriklausomais ir išsikraustyti iš tėvų namų, žmonės taip pat renkasi vėliau tuoktis ar susilaukti vaikų, o ilgesnė gyvenimo trukmė reiškia, kad daugelis senjorų dar ilgiau gyvena dviese ar po vieną“, – pasakoja E. Gudauskienė.
Kartu pokyčiai vyksta ne tik visuomenės struktūroje – keičiasi ir mūsų emociniai ryšiai su erdvėmis. Namai, kadaise laikyti padėties simboliu, dabar vis dažniau vertinami dėl savo komforto, saugumo ir prisitaikymo prie individualių poreikių.
„Vienam ar dviese gyvenant dideliame bute ar name erdvės gali būti tiesiog pernelyg daug, o kompaktiškesnis būstas gali suteikti jaukumo ir šilumos pojūtį. Praktiškumas dažnai skatina ir vyresnio amžiaus žmones rinktis mažesnius namus – juos paprasčiau prižiūrėti ir juose judėti, tad senjorų kasdienė rutina tampa daug sklandesnė, malonesnė“, – sako ekspertė.
Įtakos daro ir noras gyventi tvariau
Kaip pastebi ekspertė, dažnai namai nebėra tik pastogė – jie gali įkūnyti asmeninį gyvenimo būdą bei įsipareigojimą savo vertybėms. Todėl dar viena priežastis, kodėl gali būti verta rinktis mažesnį būstą – ketinimas gyventi tvariau ir minimalistiškiau.
E. Gudauskienė teigia, kad kompaktiškų būstų privalumai dera su minimalizmo ir ekologiškumo principais, nes mažiau daiktų reiškia mažiau atliekų ir mažesnį energijos pėdsaką. Tikriausiai akivaizdu, kad mažesnio ploto patalpoms šildyti ir kitaip išlaikyti sunaudojama mažiau energijos bei išteklių.
„Taip pat didelis būstas užmiestyje dažnai iškeičiamas į mažesnį butą mieste, nes atveria daugiau draugiškų gamtai judėjimo galimybių. Žmonės nori pasiekti darbą ar būtinas paslaugas be automobilio, o eidami pėsčiomis, važiuodami dviračiu ar viešuoju transportu. Tai prisideda prie gyvenimo būdo pokyčių bei tvaresnių pasirinkimų“, – pastebi ekspertė.
Potencialūs gyvenimo kompaktiškame būste iššūkiai
Prieš priimant sprendimą dėl mažesnio būsto, svarbu apgalvoti ir galimus iššūkius, pataria E. Gudauskienė.
„Prisitaikyti prie ribotos erdvės gali padėti tam tikri sprendimai, tokie kaip šviesių spalvų sienos, vertikalios erdvės išnaudojimas aukštomis lentynomis ar skaidrių medžiagų baldų naudojimas net ir kompaktiškesnį kambarį paverčia erdvesniu. Todėl ir savo projektuose, mažuose butuose parenkame atvirą planą – pavyzdžiui, sujungdami svetainę su virtuve. Kadangi langai iki žemės taip pat padidina mažą erdvę, mūsų projekte „Skylum“ visus butus juosia lodžijos, kurios leidžia praplėsti mažą būstą į lauką – ypač šiltuoju metų laiku“, – pasakoja E. Gudauskienė.
Kitas svarbus aspektas – tiems, kurie vertina bendrus susibūrimus ir dažnai priima didesnes svečių kompanijas, ribota erdvė taip pat gali kelti tam tikrų iššūkių. Tačiau galimybių suderinti savo individualius poreikius su teikiamais modernių gyvenamųjų pastatų sprendimais atsiranda vis daugiau.
„Matome, kad šiuolaikiškuose projektuose planuojamos ir bendros erdvės, kurias galima išnaudoti asmeniniams susibūrimams. Kurdami savo projektus, įrengiame ir sprendimus buvimui kartu: Pilaitėje greta mūsų statomų „Vyšnių“ namų įrenginėjame bendruomenei skirtą parką, o projekte „Skylum“ Viršuliškėse – jaukias bendras terasas ant dangoraižių stogų. Akivaizdu, kad bendruomeniškumo puoselėjimas visuomet buvo svarbus miestų plėtros aspektas, tačiau ateityje jo svarba tik didės“, – sako „Omberg group“ pardavimų ir klientų patirties vadovė.
