Sutrumpėjus dienoms ir sumažėjus saulės šviesos kiekiui, vis dažniau juntamas mieguistumas, energijos trūkumas ir motyvacijos stoka. Lapkričio pabaiga, pasižyminti tamsiomis dienomis ir darganotu oru, daugeliui tampa iššūkiu ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Sezoniniai pokyčiai veikia ne tik mūsų savijautą, bet ir darbo aplinką, todėl svarbu laiku pastebėti rudeninio nuovargio ženklus ir ieškoti veiksmingų būdų išlaikyti produktyvumą.
Sezoniniai iššūkiai – dalis emocinio klimato
Psichologė Inga Būdvytytė sako, kad rudeninis nuovargis dažnai laikomas trumpalaike būsena, tačiau jo pasekmės gali būti ilgalaikės, jei pirmieji simptomai ignoruojami.
„Mažėjantis darbuotojų energingumas veikia ne tik individualų produktyvumą, bet ir viso kolektyvo bendradarbiavimą bei sprendimų kokybę. Todėl tiek darbuotojams, tiek vadovams sezoninius iššūkius svarbu vertinti kaip neatsiejamą organizacijos emocinio klimato valdymo dalį“, – pabrėžia psichologė.
Vadovui tenka spręsti ir komandos nuovargio problemas
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė atkreipia dėmesį, kad vadovų dėmesys darbuotojų savijautai turėtų būti nuoseklus, o ne vienkartinis procesas.
„Svarbu nuolat stebėti emocinį klimatą ir sudaryti saugią aplinką atviriems pokalbiams. Net ir nedideli sprendimai, pavyzdžiui, bendri komandos pusryčiai, trumpi neformalūs susitikimai ar lankstesnis darbo grafikas, gali reikšmingai prisidėti prie darbuotojų motyvacijos ir emocinės pusiausvyros palaikymo“, – teigia ji.
Savijautą gerina visa komanda
Pasak V. Katilienės, darbuotojų energijai palaikyti didelę reikšmę turi bendruomeniškumas ir tarpusavio palaikymas.
„Viena mūsų komandų neseniai nusprendė ilgesniam savaitgaliui išvykti į saulėtą šalį – kolegos patys suplanavo darbų pasiskirstymą, informavo kitus padalinius, pasirūpino sklandžia komunikacija, kad klientų aptarnavimas nenukentėtų. Tai buvo puikus pavyzdys, kaip atsakingai ir kūrybiškai galima pasirūpinti tiek darbu, tiek pačiu savimi. Grįžę jie dalijosi įspūdžiais, atvežė lauktuvių – tokios patirtys suartina ir įkvepia“, – pasakoja V. Katilienė.
Pasak jos, kolegoms svarbu dalintis ir savo pomėgiais bei rasti bendrų interesų ir už darbo vietos ribų.
„Grupė motociklais besidominčių kolegų subūrė mažą bendruomenę, kuri drauge leidžiasi į keliones. Tokios iniciatyvos ne tik stiprina bendradarbiavimą, bet ir padeda atsitraukti nuo kasdienės rutinos“, – teigia vieno didžiausių „Gjensidige“ padalinių vadovė.
V. Katilienė pripažįsta, kad ruduo jai pačiai taip pat neretai tampa sunkesniu laikotarpiu, todėl ji stengiasi rasti laiko mažiems atradimams.
„Man energijos suteikia nauji potyriai – tai gali būti kelionė į dar neaplankytą Lietuvos kampelį ar nauja, anksčiau nebandyta veikla. Net nedideli pokyčiai kasdienybėje padeda įnešti daugiau šviesos ir pozityvumo“, – patirtimi dalijasi ji.
Kasdieniai įpročiai geresnei savijautai
Psichologė Inga Būdvytytė sako, kad sezoninį nuovargį galima sušvelninti į savo kasdienę rutiną įtraukiant paprastus, bet veiksmingus įpročius:
- Natūrali šviesa ir grynas oras. Kasdien bent 10–15 minučių praleistas laikas lauke padeda reguliuoti biologinį paros ritmą ir gerina bendrą savijautą. Jei išeiti į lauką nėra galimybės, rekomenduojama dirbti gerai apšviestoje vietoje, prie lango.
- Fizinis aktyvumas. Trumpa rytinė mankšta ar pertrauka su fiziniu judesiu padeda mažinti įtampą, gerina kraujotaką ir skatina smegenų aktyvumą.
- Poilsis ir mityba. Kokybiškas miegas bei visavertė mityba yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys energijos lygį ir gebėjimą susikaupti.
- Socialinis ryšys. Reguliarus bendravimas su kolegomis ir bendros veiklos stiprina komandinį ryšį ir padeda palaikyti pozityvią atmosferą darbe.
Jovita Aukštuolytė Minderienė
Komunikacijos vadovė Baltijos šalims
