Vis mažiau tikėjimo, pasitikėjimo ir vilties. Užklupus netikėtai krizei, žmonės išgyvena ne tik finansinius sunkumus, šeimynines dramas, bet ir kitas sudėtingas psichologines problemas. Visuomenei tampa vis sunkiau pasitikėti Vyriausybės žodžiais, kai tikintis pagalbos jos vis nesulaukiama ir nėra aišku, kas laukia ateityje? Tokioje situacijoje prieglobsčiu ir dvasine parama tampa bažnyčia – ir tokiu laikotarpiu prisitaikiusi prie iššūkius keliančių aplinkybių.
Krizė neaplenkė ir bažnyčios
Per visą pasaulį ir Lietuvą nuvilnijusi krizė žmonių širdyse pasėjo baimę ir nerimą dėl ateities. Tačiau nepalaužė tikinčiųjų ir tų, kurie rūpinasi jų dvasine ramybe. Nors staiga paskelbus karantiną buvo sustabdyta bažnyčių veikla, iššūkių nepabūgo Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos atstovai – Alina K. Adomaitytė ir kunigai – Andrius Nenėnas ir Evaldas Darulis. Karantino metu jie prisitaikė prie naujos realybės ir pasirūpino, kad Lietuvos žmonės mišias galėtų stebėti saugiai namuose.
„Pasaulis išgyvena krizę, kuri apima ne tik finansus, sveikatą, bet ir religiją, kuri šiais laikais kartais yra lyg prievolė ar žmogaus silpnybė. Jaunuoliai eina į bažnyčią tik dėl to, kad taip liepia tėvai, o suaugusieji – nes per šventes lankytis bažnyčioje yra visuomenės norma. Tikinčiųjų skaičius sparčiai kinta arba žmonės keičia religines pažiūras iš vienų į kitas. O kokį rezultatą turime šiandien, epidemijos laikotarpiu, kai visi tampame lygūs ir lieka tik tikėjimas? Būtent bažnyčia atveria duris visiems tikintiems ir netikintiems nieko už tai nesitikint”, – komentavo Alina K. Adomaitytė.
Pasikeitusios aplinkybės nepakeitė žmonių ryšio su bažnyčia
Kiekvieną sekmadienį bažnyčioje dvasinio prieglobsčio ieškoję įvairių Lietuvos miestų ir miestelių gyventojai paskelbus karantiną sutriko – nejau iš mūsų atims ir galimybę dalyvauti pamaldose? Nerimą ir baimę pakeitė dėkingumas ir ramybė, kai staiga socialiniuose tinkluose pasirodė mišių tiesioginės transliacijos. „Visas pasaulis prisitaikė prie kitokios realybės, todėl prisitaikėme ir mes – greitai, su dideliu polėkiu ir noru, kad Lietuvos žmones pasiektų kunigo malda bet kuriame Lietuvos mieste”, – pasakojo apie kilusią idėją Alina K. Adomaitytė.
Prieš paskelbiant karantiną buvo daug nežinomybės, sergančiųjų skaičius didėjo, du kunigai po kelionės buvo izoliacijoje, bažnyčia nežinojo, kaip elgtis, Vyriausybė ir Vyskupas taip pat dar nebuvo apsisprendę, kaip turi elgtis bažnyčia šiuo kritiniu laikotarpiu. Parapijos žmonės nerimo. Galiausiai buvo nuspręsta laikytis distancijos, uždrausti susibūrimai, o tai reiškė, kad mišių nebus galima rengti.
Paskelbus karantiną bažnyčios bendruomenė sukluso – kaip elgtis ir ką daryti? „Žmonės jautė didelį nerimą ir prašė imtis veiksmų vardan visuomenės, rengti mišias. Uždarius bažnyčią pradėjau ieškoti savanorių komandos ir organizuoti tiesiogines mišių transliacijas, kad žmonės sulauktų moralinio palaikymo. Žinoma, visi tuo metu buvo pasimetę, kunigams vesti mišias tiesioginiame eteryje taip pat buvo naujas dalykas, susidūrėme su daug iššūkių, tačiau juos įkvėpė noras prisidėti prie žmonių gerovės, juk bažnyčia be žmonių yra niekas, tik jie savo buvimu – realybėje ar už kameros, suteikia bažnyčiai prasmę”, – įsitikinusi Alina K. Adomaitytė.
Kunigas Evaldas Darulis sako, kad prieš 40 ar 50 metų negalėjome net įsivaizduoti, kad bus galimybė transliuoti mišias ir perduoti Dievo žodį internetu. Kai visame pasaulyje pandemija, turime sudaryti galimybę žiūrėti mišias internetu, mąstyti, medituoti. Daug yra pamokymų internete, bet Dievo žodžio, tarpusavio bendravimo tikėjimo klausimais – trūksta”, – sakė E. Darulis.
Žmonėms dabar labiausiai reikia pozityvumo
Jau pirmosios mišių transliacijos susilaukė per dešimt tūkstančių peržiūrų. O praėjus mėnesiui po iniciatyvos pradžios Alina K. Adomaitytė sako supratusi, koks svarbus tai buvo sprendimas. „Tūkstančiai žmonių žiūrėjo mišias, laukė teigiamo žodžio, kurio jie nesulaukia klausydami žinias ar skaitydami naujienas. Visais laikais vienuoliai ir kunigai buvo atrama visuomenei, kai sunku. Jie būdavo su žmonėmis ligos ar nelaimės atveju. Vyresni žmonės priprato, kad sunkiais momentais gali kreiptis į kunigą ir būtent čia rasti palaikymą. Supratau, kiek gerų žmonių aplink ir kad tokiose situacijose galime būti kaip vienas stiprus kumštis – palaikyti vienas kitą, esu labai dėkinga”, – sakė Alina K. Adomaitytė.
Kunigas atkreipė dėmesį, kad šiuo laikotarpiu žmonės jaučia stiprų ilgesį – artimųjų, gyvenimo prieš karantiną, realių mišių. Ir čia itin svarbu tai, kad bažnyčia prisitaiko prie žmonių poreikių, nes rūpi jų dvasinė sveikata. „Palinkėčiau išlaikyti ramybę, pasitikėjimą, visos negandos ir nelaimės baigiasi. Tai, kas dabar yra, nebus amžinai”, – linkėjo E. Darulis.
