29.1 C
Kaunas
2022 / 06 / 26

Chemija Lietuvoje: ar greitai turėsime Nobelio premiją?

Ar jau skaitėte?

Vilniaus universiteto (VU) chemikai šiemet mini 225-ąsias Chemijos katedros įkūrimo metines. Anot dabartinio Chemijos ir geomokslų fakulteto dekano prof. Aivaro Kareivos, per tiek metų šis mokslas Lietuvoje turėjo ir nuosmukio laikotarpių, ir pasaulyje pripažintų specialistų, ženkliai prisidėjusių prie mokslo raidos. Solidaus jubiliejaus proga dekanas pasakoja apie dabartinę mokslo situaciją ir tai, kokių pasiekimų galime tikėtis ateityje.

Ne tik mokslininkai, bet ir visuomenės veikėjai

Kalbėdamas apie daugiau nei per du amžius Vilniuje dirbusius chemikus, kaip ryškiausią mokslo žvaigždę prof. A. Kareiva įvardija iš Lenkijos kilusį Andrių Sniadeckį, ne tik įtvirtinusį tuometinės Chemijos katedros veiklą, bet ir, manoma, atradusį cheminį elementą rutenį. Vėliau, tarpukario laikotarpiu, universitetas veikė, bet ryškių mokslininkų arba pasiekimų iš to meto yra išlikę nedaug.

„Tik apie 1940-uosius metus mokslo žvaigžde tapo prof. Kazys Daukšas, kuris organizavo chemijos perkėlimą iš Vytauto Didžiojo universiteto į VU, atgaivino čia chemijos mokslą, buvo dekanas, buvo ne tik mokslininkas, bet ir mokslo organizatorius, pedagogas, visuomenei žinomas žmogus. Jis bendravo su rašytojais, poetais, kultūros veikėjais, važinėjo po visą Lietuvą skaitydamas paskaitas. Prof. K. Daukšas buvo žmogus, kuris pats nuoširdžiai ir daug dirbo ir savo jėgomis kūrė fakultetą“, – sako prof. A. Kareiva.

Paklaustas, ar turime tokių žmonių dabar, profesorius nedvejodamas atsako: „Iš chemikų – neabejotinai prof. Arūnas Ramanavičius. Jis yra pats geriausias turbūt ne tik tarp chemikų, bet ir tarp kitų mokslininkų, labai produktyvus žmogus. Jo mokslo darbai ir kiekybiniu, ir kokybiniu požiūriu Lietuvoje yra aukščiausio lygio, jis daug dirba ir su užsienio partneriais. Taip pat yra gavęs ir medalį už Lietuvos gynimą Sausio 13-osios įvykių metu, kada buvo sužalotas. Metus gydėsi, gulėjo patale, bet atsitiesė ir yra vienas ryškiausių Lietuvos mokslo žmonių.“

Lietuviai – vienoje gretoje su Europos mokslininkais

Kalbėdamas apie dabartinius laikus prof. A. Kareiva pabrėžia, kad labai daug mokslininkams duoda tarptautiniai mainai ir programos. Anot jo, tiek studentams, tiek mokslininkams tai yra būtina: „Jeigu tokių programų nebūtų, būtumėm visiškam Europos užnugary. Jos leidžia kvėpuoti, matyti viską, kas vyksta pasaulyje, laikyti ranką ant mokslo pulso. Bet to neužtenka, kad labai išsiveržtum į priekį. Mūsų visi pasiekimai jeigu ir yra, tai tik dėl to, kad bendradarbiaujam su kitais Europos ir pasaulio universitetais, – sako dekanas. – Tai yra labai svarbu. Jau praėjo tie laikai, kai vienas mokslininkas galėjo atsisėdęs kažką sukurti, kai koks nors vienišius chemikas galėjo kažko pasiekti. Tiksliuosiuose moksluose būdamas vienas esi pasmerktas.“

Anot mokslininko, būtent dėl tarptautinio bendradarbiavimo galimybių Lietuva jau nebėra laikoma užkampiu, o atliekami tyrimai neatsilieka nuo kitų pasaulio universitetų: „Nepriklausomybės pradžioje lietuviai buvo šioks toks užnugaris, bet dabar jau tikrai ne. Ir kitose srityse, pavyzdžiui, lazerių, biotechnologijos, esam pasiekę daugiau nei kai kurie Vakarų universitetai, tampame vos ne tų sričių centrais, čia atvyksta doktorantai, mokslininkai atlikti tyrimų. Mes patys, kaip fakultetas, turim labai daug naujausios aparatūros, kurią naudojam, ir gauti rezultatai smarkiai nenusileidžia užsieniui“, – sako prof. A. Kareiva.

Vis dėlto, pasak jo, su pačiais geriausiais universitetais, tokiais kaip Harvardas, kuriuose skiriamos lėšos ne tik aparatūrai, bet ir reagentams bei kitoms priemonėms yra daug didesnės, lygintis negalima. „Bet tikrai ne visiems nusileidžiame. Kitose šalyse vyriausybės irgi negali visų universitetų remti vienodai. Pavyzdžiui, Vokietijoje yra gal 7 universitetai, kurie labai išsiskiria iš kitų savo pasiekimais, gauna daug vyriausybės dėmesio, o kiti nėra kažkokio labai įstabaus lygio. Dabar buvom Leipcige. Sakyčiau, gal jų fakulteto pastatas naujesnis, šiltesnis, bet aparatūros jie turi tikrai ne daugiau negu mes“, – sako prof. A. Kareiva.

Nobelio premija – ir politinis sprendimas

Nors lietuviai chemijos mokslo srityje ir turi kuo didžiuotis, prof. A. Kareiva į galimybę Lietuvoje turėti chemijos Nobelio premijos laureatų žiūri gana skeptiškai.

„Kartais tai yra ir politiniai sprendimai. Kartais mokslinių darbų tematika yra panaši, bet skiriamos premijos didelių valstybių mokslininkams, mažoms šalims jas gauti sunkiau“, – sako chemikas. Anot jo, čia labai svarbi yra mokslo sklaida, o tam reikalingas tinkamas finansavimas.

„Norint daugiau rodytis, reikia turėti finansų, dalyvauti simpoziumuose, konferencijose, susirinkimuose. O tam reikia turėti pinigų. Yra turtingi universitetai, kurie ir gauna apdovanojimus. Jie nusprendžia remti, nominuoti, visur siūlyti vieną žmogų, tai taip jį ir „prastumia“. Apskritai mokslo sklaidai įstatymuose turi būti atskira eilutė, skiriami atskiri pinigai. Kadangi nesame turtinga valstybė ir negalim tikėtis iš valstybės tokios paramos, neturim mes tiek pinigų. Be to, kiti dalykai, pavyzdžiui, studijų organizavimas, taip pat yra brangūs, o sklaida, mano manymu, nėra didžiausios svarbos dalykas, nors ir labai svarbus“, – aiškina prof. A. Kareiva.

Anot Chemijos ir geomokslų fakulteto dekano, chemijos mokslo pažangą visoje Europoje stabdo ir žmogiškųjų išteklių problema – chemijos mokslas nėra toks populiarus kaip teisė, medicina ar ekonomika.

„Stokholmo universitete dauguma magistrantų, doktorantų yra kilę iš Rytų šalių, o ne iš Švedijos. Taline tendencijos irgi panašios. Vadinasi, problemos visur tos pačios – ne tik Lietuvoje chemijos mokslas yra mažiau populiarus negu kiti. Nors chemijos specialistai reikalingi bet kokiai pramonės sričiai, gamybai, žmogiškųjų išteklių problemą turi visa Europa. Be to, universitetai negali konkuruoti mokslininkų atlyginimais su privačiomis įmonėmis, tad tai labai didelis minusas doktorantams“, – sako prof. A. Kareiva.

Liudmila Januškevičienė
Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus
Viešosios komunikacijos projektų vadovė
Vilniaus universitetas

spot_img

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje laikysis tropinė oro masė – bus karšta.

Birželio 26 d. be lietaus. Vėjas rytinių krypčių, 5–10 m/s. Temperatūra 28–33 laipsniai karščio. ----REKOMENDUOJAME: Profesoriaus Rimanto Kėvalo audioknyga „Ką mes padarėme savo vaikams“---- Birželio 27 d. lietaus tikimybė nedidelė. Vėjas pietryčių, pietų, naktį silpnas, dieną...

Horoskopai birželio 26 dienai

AVINASJei tikrai norite žinoti, kas vyksta, turėsite skaityti tarp eilučių. Ši diena pasižymės ramiu paviršiumi ir stipriomis povandeninėmis srovėmis. Nepavyks išvengti paskalų ir intrigų. JAUTISJei jau negalite šiandien pasiimti laisvos dienos, bent atidėkite visus sudėtingus...

Mėsos technologas dalijasi marinavimo paslaptimis: veikia kaip kepsnių konservantas, gali būti net su apelsinais

Vasaros savaitgaliais didmiesčių pakraščiuose ir sodybose nosį kutena gardaus dūmo aromatas – ant griliaus čirškia mėsos kepsniai ir šašlykai. Visi pasiilgome pasibuvimo gryname ore, tad Joninių savaitgalis – puikus metas atsigriebti ir paeksperimentuoti su...

Šiandien be lietaus. Temperatūra kils iki 26–31 laipsnio šilumos

Šiandien be lietaus. Vėjas pietryčių, rytų, 4–9 m/s. Temperatūra kils iki 26–31 laipsnio šilumos. Birželio 26 d. lietaus tikimybė maža. Vėjas rytų, pietryčių, naktį silpnas, dieną 4–9 m/s. Temperatūra naktį 14–19, dieną 27–32 laipsniai šilumos. Lietuvos...

Horoskopai birželio 25 dienai

AVINASAtminkite, kad visiems kitiems privalomos normos galioja ir jums. Būkite kiek įmanoma mandagesnis ir taktiškesnis - greitai gali būti brangus kiekvienas jūsų atžvilgiu palankiai nusiteikęs žmogus. JAUTISEsate didis konspiratorius, ir paslaptis nebus išsaugota ne dėl...

5 mitybos taisyklės sportuojantiems vasarą

Vasarą vis daugiau žmonių pajunta motyvaciją sportuoti – ar dailinant kūno linijas sporto salėje, ar bėgiojant gryname ore. Nors sportuojančių bei fiziškai aktyvių žmonių mitybos rekomendacijos yra gana panašios visų sezonų metu, vasarą verta...

Pikniko atmintinė: vaistininkė pataria, kaip išvengti nemalonių skrandžio sutrikimų

Atėjus vasarai, daugelis miestą iškeičia į gamtą ir keliauja prie įvairių vandens telkinių, kur rengia pasisėdėjimus, piknikus ir grilio vakarėlius. Tačiau gamtoje maisto laikymo sąlygos ne visada būna tinkamos – sudėtingiau jį apdoroti ir...

Šiandien aukščiausia temperatūra 24–29 laipsniai

Aukšto slėgio sūkurys lems sausą, saulėtą ir šiltą savaitgalį. Birželio 24-os dieną be lietaus. Vėjas besikeičiančios krypties, 4–9 m/s. Aukščiausia temperatūra 24–29 laipsniai. Birželio 25 d. lietaus nenumatoma. Vėjas naktį silpnas, dieną rytų, pietryčių, 5–10 m/s....

Horoskopai birželio 24 dienai

AVINASSekmadieninė pasilinksminimų programa turėtų būti itin nebrangi, jei ne visai nieko nekainuojanti. Didelės išlaidos tikrai negarantuos geresnės kokybės. JAUTISPakaks būti pasyviam savo paties gyvenimo stebėtojui. Laikas atsirinkti prioritetus ir motyvus, draugus ir priešus. Išvyniojęs visą...

Agurkai puikiai tinka ir sriuboms: išbandykite 3 gaivius receptus

Švieži ir gaivūs agurkai – viena mėgstamiausių vasaros daržovių. Agurkai – puikus ingredientas salotoms, įvairiausiems padažams, pavyzdžiui, gaiviajam graikiškam tzadzikiui. Visgi, agurkai – puikus priedas ir įvairiausioms vasariškoms sriuboms, kurias pasigaminti dar ir labai...

4 garnyrai, kuriuos lengvai pasigaminsite ant grilio

Maisto gaminimas lauke – neatsiejama vasaros dalis. Ant grilio kepti galima ne tik visų nuo seno pamėgtus šašlykus, kepsnius ar dešreles, bet ir ruošti ypatingo skonio garnyrus: įvairiausiais būdais gaminti daržoves, grybus, sūrius. Vaida...

Jonines lietuviai renkasi praleisti ir užsienyje: kaip jos švenčiamos svetur?

Joninių savaitgalis – puiki proga išvykai. Lietuvos pajūrio kurortams skelbiant, kad artėjantį ilgąjį savaitgalį beveik neliko laisvų vietų, lietuviai suskubo kelionių dairytis svetur. „Tez Tour“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa rodo, kad kas dešimtas apklaustasis Jonines...

Pūpsančio pilvo atsikratyti nepadeda nei sportas, nei dieta – kodėl ir ką daryti?

Jei po gimdymo arba atsikračius antsvorio pakoreguoti pilvo nepavyksta aktyviomis treniruotėmis ir pakeista mityba - priežasties ieškokite kitur. Kai kuriais atvejais, kad ir kiek pastangų dėtume, trokštamo rezultato tiesiog nėra. Kodėl? Dažniausios priežastys, lemiančios „kabančią”...

Paparčio žiedo beieškant: mistiški papročiai ir užburiantis receptas

Joninės – viena didžiausių ir svarbiausių vasaros švenčių, turinti gilias tradicijas ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse. Lietuvoje šią šventę mielai mini daugelis, nebūtinai tik Jonai ir Janinos. Nuo seno, dar pagonybės laikais...

Horoskopai birželio 22 dienai

AVINASNežiūrėkite į viską pro pirštus, jei nenorite supykdyti aplinkinių. Labai tikėtina, kad į naujoves reaguosite skeptiškai ir nepatikliai. Kvailai priešgyniaudamas galite lengvai prarasti taip sunkiai įgytą pasitikėjimą. JAUTISSusidarykite veiksmų planą. Jei negalite vienu metu būti...

Gydytojas kardiologas paaiškino ryšį tarp fizinio aktyvumo ir širdies bei kraujagyslių ligų

Širdies ir kraujagyslių ligos – pagrindinė mirties priežastis tiek Lietuvoje, tiek Europoje. Tačiau, kol per pastarąjį dešimtmetį Vakarų šalyse situacija gerėjo, Lietuvoje mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų pasiekė ribą, tris kartus viršijančią Europos...

Jos rėkia, jie verkia: kodėl darbe nereikėtų slėpti emocijų ir kur brėžti ribą?

Įprasta manyti, kad darbe jausdami didelį spaudimą vyrai rėkia, o moterys – pravirksta. Nors Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė, kad stipriai išreikštas emocijas darbe laikome neprofesionalumu, tačiau šis stereotipas – toli gražu ne visuomet teisingas....

Drabužių garinimas – mada ar būtinybė?

Garinimo technologijos tampa vis madingesnės ir plačiau naudojamos kiekvienuose namuose. Jau seniai garuose gaminame daug patiekalų, nes jie yra sveikesni, įpratome dažniau naudoti garinį lygintuvą, nes jis mažiau pažeidžia audinį, o valyklos siūlo itin...

Pietinis ciklonas merks Pietų ir Rytų Lietuvą

Pietinis ciklonas merks Pietų ir Rytų Lietuvą. Birželio 21-os naktį debesuota. Daug kur palis, pietrytinėje šalies pusėje vietomis smarkiai. Kai kur perkūnija. Vėjas šiaurinių krypčių, 6–11 m/s. Žemiausia temperatūra 10–15 laipsnių šilumos. Birželio 21-os dieną debesuota....

Horoskopai birželio 21 dienai

AVINASKartais galima ir šiek tiek pameluoti, ypač jei tai apsaugos artimą žmogų nuo traumos. Tik atminkite, kad ne kiekvienam gali būti priimtinas jūsų garbės supratimas. Tai, ką jūs laikote tiesiog konstruktyvia kritika, kitam gali...

Kartu su sveikatos reforma keisis ir paslaugų apmokėjimas

Rengiant sveikatos priežiūros įstaigų struktūrinę reformą planuojami ir konkretūs paslaugų apmokėjimo pokyčiai. Tikimasi, kad numatomos finansavimo permainos leis padidinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams ir pagerins medicinos personalo darbo sąlygas. Įgyvendinant sveikatos priežiūros tinklo reformą,...

Už žalą parduotuvei dėl daugiabutyje trūkusio vamzdžio – atsakomybė daugiabučio namo administratoriui

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei UAB „Civinity namai Klaipėda“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „De jure“, UAB...
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img