Per trečiąjį šių metų ketvirtį finansiniai sukčiai apgavo dvigubai daugiau Lietuvos gyventojų, nei per antrąjį, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Nors dalį manipuliuojant atliktų mokėjimų finansų ir kredito įstaigoms sėkmingai pavyksta sustabdyti, o pinigus – grąžinti, iš viso iš gyventojų šiemet jau išvilioti 8 mln. EUR – beveik dvigubai didesnė pinigų suma nei per visus praėjusius metus, kai šitaip netekta 4,8 mln. EUR. Pastaruoju metu sukčiai gyventojus dažniausiai atakuoja suklastotais elektroniniais laiškais ir SMS žinutėmis (angl. phishing).
Trečiąjį šių metų ketvirtį finansiniai sukčiai iš gyventojų išviliojo apie 2,9 mln. EUR, tai yra 40 proc. daugiau lėšų nei per šių metų balandžio – birželio mėnesius. Dalį mokėjimo operacijų finansų ir kredito įstaigoms pavyko sustabdyti – gyventojams sugrąžinta apie 0,5 mln. EUR.
Iš viso per trečiąjį metų ketvirtį LBA priklausantys finansų ir kredito rinkos dalyviai fiksavo 1261 sukčiavimo atvejį elektroninėje erdvėje. Palyginti su antruoju metų ketvirčiu, sukčiavimo atvejų skaičius išaugo dvigubai.
„Finansiniai sukčiai nuolat tobulėja ir savo veiklą organizuoja lyg verslininkai – nusikaltėliai išbando skirtingas rinkas ir sukčiavimo metodus, siekdami į savo pinkles įvilioti kuo daugiau asmenų. Reikšmingai padažnėjusios sukčių atakos siejamos su tuo, kad gyventojai elektroninėje erdvėje praleidžia vis daugiau laiko. Šiuo metu būtina itin atidžiai vertinti informaciją, gaunamą nuotolinėmis ryšio priemonėmis“, – sakė LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.
Pasitelkia el. paštą ir telefoną
Trečiąjį šių metų ketvirtį daugiausiai išaugo apgaulingų pranešimų elektroniniu paštu ir telefonu skaičius. Suklastotais elektroniniais laiškais ar SMS žinutėmis per trečiąjį metų ketvirtį iš gyventojų išviliota 6 kartus daugiau lėšų nei balandžio – birželio mėnesiais. Skambučiais telefonu per tą patį laikotarpį išviliota dvigubai daugiau lėšų nei antrąjį metų ketvirtį – beveik 950 tūkst. EUR.
Vien suklastotais elektroniniais laiškais ir SMS žinutėmis per liepos – rugsėjo mėnesį sukčiams iš gyventojų pavyko išvilioti beveik 0,5 mln. EUR. Dažniausiai tokio tipo atakose gyventojams siunčiami elektroniniai laiškai ar SMS žinutės, kurios atrodo panašios į banko ar kitų institucijų, siekiant gauti internetinės bankininkystės prisijungimo duomenis arba patvirtinti sukčių atliekamus pavedimus.
- 10 įdomių faktų apie loterijas
- Akyliausi kiemo sargai – ne senjorai
- Sudoku Online: Žaisti sudoku internete
Pasak E. Čipkutės, tobulėjant finansinių nusikaltėlių metodams, gyventojai ir įmonės turėtų daugiau dėmesio skirti informacinių technologijų raštingumui – svarbu mokėti atpažinti suklastotą elektroninį laišką, SMS žinutę, internetinę svetainę. Finansiniai nusikaltėliai taikosi ir į bendroves, tad šioms patariama daugiau dėmesio skirti saugumo sistemoms.
„Finansinių nusikaltimų augimo tendencija rodo, kad gyventojai ir įmonės vis dar nėra pakankamai atidūs. Kuo daugiau asmenų sukčiams pavyksta apgauti, tuo daugiau resursų nusikaltėliai skiria atakų organizavimui Lietuvoje. Vienintelis būdas nuo jų apsisaugoti – kritiškai vertinti informaciją ir niekam neatskleisti savo slaptažodžių, prisijungimo prie interneto banko informacijos, netvirtinti mokėjimo operacijų, kurių patys neinicijavote“, – pabrėžė E. Čipkutė.
Dažniausiai naudojami sukčiavimo metodai:
1. Suklastotas el. laiškas arba SMS žinutė (angl. phishing)
Sukčiai siunčia suklastotus elektroninius laiškus ar SMS žinutes, kurios atrodo panašios į jūsų banko ar kitų naudojamų paslaugų tiekėjų siunčiamą informaciją. Šiuo metodu siekiama iš jūsų išgauti internetinio banko prisijungimo duomenis, patvirtinti sukčių atliekamus pavedimus ir pan. Atidžiai vertinkite visą informaciją gautą nuotolinėmis ryšio priemonėmis: peržiūrėkite informacijos siuntėjo duomenis, bendrą el. laiško struktūrą. Lietuvoje veikiančios finansų ir kredito įstaigos niekada neprašys jūsų atskleisti prisijungimo prie banko sąskaitos duomenų ar atlikti mokėjimo pavedimą – jei sulaukėte tokio prašymo, jį ignoruokite.
2. Skambučiai, apsimetant banko ar kitos įstaigos darbuotoju
Sukčiai, prisistatantys jūsų banko arba valstybės institucijos atstovais, mėgina užmegzti kontaktą, kad priverstų jus pasidalinti savo asmenine, finansine arba prisijungimo informacija. Bendra rekomendacija – niekada nepasiduoti emocijoms ir neskubėti, neatsakyti į klausimus, jei nesate tikri su kuo kalbate.
3. Investicinis sukčiavimas
Įkyrūs skambučiai, laiškai, rėksmingi skelbimai internete – viskas tam, kad priverstų patikėti, kad jums teikiamas labai patrauklus investavimo pasiūlymas arba proga įsigyti fantastišką prekę. Jeigu tai skamba per daug gerai, kad būtų tiesa – ko gero, tai ir yra apgaulė.
4. Romantinė apgavystė
Dažniausiai šis būdas sutinkamas internetinėse pasimatymų svetainėse, tačiau sukčiai dažnai pasinaudoja ir socialiniais tinklais arba elektroniniu paštu, kad užmegztų kontaktą. Įtarimų jie gali sukelti neiškart: pradžioje – romantiškas bendravimas, vėliau – prašymai pasidalyti savo intymiomis nuotraukomis ar vaizdo įrašais, tada – šantažas, prašant pervesti pinigų. Tad dalintis informacija, kuri gali tapti kompromituojančia, virtualioje aplinkoje visai nereikėtų.
5. Susirašinėjimo elektroniniu paštu perėmimas
Sukčiai įsilaužia į elektroninį susirašinėjimą tarp dviejų šalių, pavyzdžiui, prekės pirkėjo ir jos pardavėjo, ir sulaukę patogaus momento informuoja mokėtoją apie pasikeitusią banko sąskaitą. Tam, kad nepakliūtumėte į tokias pinkles, rekomenduojama sulaukus panašaus el. laiško pirmiausiai tiesiogiai susiekti su prekės ar paslaugų tiekėju ir įsitikinti, kad informaciją gavote tikrai iš jo.
Valerija Kiguolienė
LBA komunikacijos vadovė
