Atlikta Lietuvos odontologijos rinkos analizė rodo galimai pavojingas tendencijas, kurios atsirado 30 metų nesprendžiant šios rinkos skaidrumo klausimo: odontologijos sritis išlieka viena iš labiausiai probleminių sričių, kur šešėlinė ekonomika siekia galimai dešimtis milijonų eurų.
Vasario 11 d. Vyriausybėje vyko parengiamasis Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijos pasitarimas. VšĮ „Saugok save“ šiam darbiniam pasitarimui pristatė atlikto Lietuvos odontologijos rinkos tyrimo rezultatus ir galimus šešėlio mastus bei apraiškas. Pagal nevyriausybinės organizacijos atliktą analizę apie 80 proc. šalies odontologijos įmonių patenka į didelės šešėlio rizikos grupę arba nepateikia finansinių duomenų: iš 2019 m. lapkritį Lietuvoje veikusių 2 053 privačių odontologijos įmonių, kurių pagrindinė veikla, kaip nurodoma, buvo odontologija, valstybės institucijoms savo 2017–2018 m. finansinius duomenis pateikė vos 915. Iš jų daugiau nei pusė finansinius duomenis pateikusių įmonių deklaruoja itin mažas pajamas ir kad neuždirba beveik jokio pelno.
Didžioji dauguma mažų įmonių moka 400–600 eurų mėnesinį atlyginimą – du su puse karto mažiau, negu mokama medicinos viešajame sektoriuje arba siūlomas darbo atlygis skelbimuose. Iš gautų duomenų matyti, kad viešajame sektoriuje odontologų atlyginimai yra ženkliai didesni, apie 40 proc., nei nurodomi privačiame sektoriuje. Tai leidžia daryti prielaidą, kad privatus sektorius dalį atlyginimo galimai moka vokeliuose. Tiesioginė odontologijos rinkos šešėlio žala valstybei sudaro apie 35,7 mln. eurų.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) taip pat skaičiuoja, kad keliose darbovietėse dirbančių odontologų mėnesinės vidutinės draudžiamosios pajamos 2018 m. buvo 39 proc. didesnės nei dirbančių vienoje darbovietėje. Vienoje darbovietėje dirbančių odontologų vidutinės draudžiamosios pajamos sudarė 730 eurų, o dirbančių keliose – 1 188 eurus. Beveik trečdalis odontologų gauna iki 400 eurų draudžiamųjų pajamų, o tai leidžia daryti prielaidą, kad „vokeliai“ ir pajamų neapskaitymo rizika egzistuoja visose savivaldybėse. Anot VMI, daugiau nei pusės ‒ 58 proc. – odontologų bendros šeimos (odontologo ir jo sutuoktinio) pajamos 2017 m. buvo iki 20 tūkst. eurų per metus. Dar labiau stebina tai, kad 676-ių, arba
8-ių proc., odontologų ir jų sutuoktinių (šeimų) 2013‒2017 m. gautų pajamų ir patirtų išlaidų balansas yra neigiamas.
„Šešėlio mastas šioje srityje galimai reikšmingas, kelia daug klausimų, todėl šiam sektoriui bus skiriama daug dėmesio ir bus padaryti reikiami administraciniai sprendimai dėl šešėlio mažinimo“, – sako komisijos pirmininkas, Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.
Lietuvos Respublikos odontologų rūmai pritaria būtinumui kovoti su šešėliu, skaidrinti atsiskaitymus už sveikatos priežiūros paslaugas ir mano, kad odontologijos sektorius galėtų būti pavyzdinis. Jų teigimu, siekiant kovoti su šešėliu sveikatos priežiūros srityje, būtina imtis sistemingų ir pagrįstų veiksmų bei priemonių.
Primintina, kad valstybė, gerindama situaciją odontologijos sektoriuje, jau yra padariusi sprendimą – nuo šių metų gegužės 1 d. atsisakyti dabartinės ydingos praktikos, kai licencijas odontologams išduodavo Lietuvos Respublikos odontologų rūmai. Nuo šiol licencijas verstis odontologo ir burnos higienisto praktika išduos Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba. Tai didins odontologijos paslaugų skaidrumą, aiškumą, mažins administracinę naštą, taip pat leis pagerinti paslaugų kokybę ir saugumą, nes valstybinė institucija vykdys visapusišką šių paslaugų priežiūrą. Be to, surinktos lėšos, kitaip nei iki šiol, keliaus tiesiai į valstybės biudžetą.
Pasitarimo dalyviai toliau svarstė ir kitas galimybes, mažinančias šešėlinės ekonomikos apraiškas odontologijos sektoriuje, didinančias šio sektoriaus atsiskaitomybę valstybei ir visų reikalingų mokesčių sumokėjimą į biudžetą, taip pat poreikį skirti šiam sektoriui daugiau priežiūros ir kontrolės institucijų bei odontologų interesus atstovaujančių Odontologų rūmų dėmesio. Valstybinės institucijos imsis reikiamų papildomų priemonių, geriau administruojančių odontologijos sektorių, skatinančių teigiamus pokyčius.
Pabrėžtina, kad Vyriausybės ir komisijos veiklos prioritetas – sąžiningos veiklos aplinkos visoms ekonominės veiklos rūšims kūrimas (įskaitant ir odontologiją), o tai labai svarbu sveikatos priežiūros sistemoje.
Vyriausybės kanceliarija
Ryšių su visuomene skyrius
