Lietuviai atostogauja įvairiai: nuo atostogų kaime ar nerūpestingų „viskas įskaičiuota“ iki skrydžių svetur atrandant naujas vietas išsinuomotu automobiliu ar visiškai savarankiškų kelionių „kemperiais“, su savimi vežantis namelius ant ratų. Keliauti savo automobiliu prisikabinus namelį ant ratų – ekonomiškas, daug laisvės suteikiantis, bet kartu ir savitų iššūkių turintis būdas atostogauti. Kai į tokią kelionę ruošiasi šeima su mažamečiais vaikais, tenka apsvarstyti ne tik tai, kokių buities daiktų nepamiršti, bet ir atsakingai paruošti automobilį, kuris temps namus ant ratų.
Kelionėje su vaikais svarbi kiekviena detalė
„Kadangi šeimoje esu atsakingas už automobilius, paruošti automobilį – mano atsakomybė“, – sako Robertas, dviejų mažamečių vaikų tėvas. Šios vasaros pabaigoje jis su šeima planuoja išsinuomoti namelį ant ratų ir jį prisikabinus prie automobilio važiuoti per visą Europą. Mūsų galutinis tikslas – Kroatijos pajūris, todėl galite įsivaizduoti, kokį atstumą teks nuvažiuoti į priekį ir atgal. Važiuojant su 3 ir 7 metų vaikais jokių staigmenų nesinori“, – autoserviso mechanikui dalinosi vilnietis Robertas.
Kaip pastebi automechanikas Pranas Mitkus, vis dažniau tenka tikrinti keliautojų automobilių techninę būklę. „Pastebime, kad, ypač vasaros metu, pas mus atvažiuoja klientai, kurie prašo apžiūrėti jų automobilius, patikrinti, ar galima su jais važiuoti į tolimas keliones. Žmonės atsakingi, tai tikrai džiugina“, – sako jis.
Ekspertas pabrėžia, kad ruošiantis kelionėms labai svarbu įsitikinti, ar tinkamai veikia stabdžiai, ar gerai pripūstos padangos, ar automobilyje pakanka aušinimo skysčio ir tepalų, nepamiršti ir tokių karštu metu svarbių dalykų, kaip tinkamas kondicionieriaus užpildymas.
„Stabdžių veikimą patarčiau tikrinti oficialiuose servisuose: čia dirbama atsakingai, patikimai. Variklio tepalų ar aušinimo skysčio lygį, žinoma, galima įsivertinti ir patiems, tik tai daryti reikia išjungus variklį ir laikantis kitų taisyklių kaip, pvz., „tepalai tikrinami tik varikliui atvėsus“ ir kt. Pučiant padangas reikia nepamiršti, kad skirtingų automobilių, padangų gamintojų ar išmatavimų padangos pučiamos iki skirtingos ribos“, – praktinius patarimus vardija P. Mitkus.
Pašnekovas primena, kad aušinimo skystis paprastai keičiamas kas 50 000 kilometrų, o iškilus poreikiui jo papildyti, geriausia nemaišyti skirtingų skysčių, kad neatsirastų nuosėdų, kurios gali būti rimtų, autoservise sprendžiamų, problemų ženklas. Variklio tepalo lygis turėtų būti tikrinamas kas 2 500 km: priklausomai nuo gamintojo nurodymų, važiavimo stiliaus ir eksploatacinių sąlygų, tepalo sąnaudos gali siekti iki 0,5 l / 1000 km, tad natūralu, kad tepalus tenka ne tik keisti, bet ir jų papildyti.
„Automatai“ reikalauja daugiau dėmesio
Pašnekovo teigimu, siekiant nepakenkti automobiliui, ypač veikiančiam automatinės transmisijos principu, verta apsvarstyti ir pavarų dėžės alyvos keitimą prieš (arba iškart po) ilgos atostogų kelionės. „Lengvosios krovininės priekabos, išnuomotos iš statybinių parduotuvių, dažniausiai nekelia jokio iššūkio automobiliui, ypač kai reikia retkarčiais atvežti prekes iš parduotuvės į namus ar sodą. Problemų kyla tais atvejais, kai priekabos svoris artėja prie automobilio galimybių ribų, o vairuotojui reikia įveikti šimtus kilometrų, įskaitant kalnų trasas, be to, karšta oro temperatūra taip pat tampa papildomu iššūkiu automobiliui“, – teigia P. Mitkus.
„Vilkdamos sunkias priekabas automatinės pavarų dėžės yra linkusios perkaisti, veikiant karščiui, dideliam svoriui greičiau susidėvi detalės“, – automechanikui pritaria ir Andrzejus Husiatynskis, „Total Energies“ Techninio skyriaus vadovas. „Alyvą keisti patariame ne dėl visa pikta, o norėdami užbėgti už akių rimtiems ir brangiems gedimams, kaip, pavyzdžiui, pavarų dėžės keitimas“, – sako jis.
Prevencija, kad nekiltų problemų
Apie pavarų dėžėje kylančias problemas vairuotoją įspėja nuolat kaitaliojamos pavaros. „Pavarų dėžė elgiasi „nervingai“, keičia pavaras aukštyn ir žemyn, tarsi nerastų tinkamos. Tokiais atvejais reikėtų apriboti pavarų diapazoną vienu ar dviem bėgiais: daugelis vartotojų pamiršta, kad jų automobilyje yra tokia funkcija“, – sako „Total Energies“ atstovas.
Paklaustas, kokias alyvas patartų rinktis į tolimas keliones besiruošiantiems automatinių pavarų automobilių vairuotojams, pašnekovas siūlo dėmesį atkreipti į modernias alyvas būtent šio tipo transmisijoms su palyginti mažu klampumu (pvz., 75W), užtikrinančias mažą dinaminį pasipriešinimą, puikų aušinimą, didelį atsparumą karščiui (iki 180°C) ir specialius priedus.
„Kartais girdžiu sakant, kad neverta sureikšminti, kokia alyva pilama į pavarų dėžę, ypač jei automobilis senesnis. Bet, kaip sakoma, universalūs, neva viskam tinkami dalykai iš tiesų būna niekam tikę. Todėl patarčiau renkantis alyvą ar bet kokį kitą skystį atsižvelgti į būtent jūsų automobilio charakteristikas“, – teigia A. Husiatynskis, vardindamas pavyzdžius, kuomet klasikinėms transmisijoms tiktų „Transmission Gear 9 FE 75W“, naujausiems automatinių transmisijų tipams – „Fluidmatic DVI MV“, o dviejų sankabų transmisijos tipo pavarų dėžei reikėtų jau visai kitų produktų.
