Nuo spalio pabaigos Lietuvos oro uostuose išaugo tiesioginių ir reguliariai vykdomų skrydžių krypčių skaičius. Tęsiantis intensyviam aviacijos sektoriaus atsigavimui, planuojama, kad iš Vilniaus ir Kauno oro uostų dar iki metų pabaigos startuos net vienuolika naujų skrydžių krypčių, lygiagrečiai numatoma atnaujinti kai kuriuos anksčiau vykusius maršrutus.
Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovo Aurimo Stikliūno teigimu, didėjantis lėktuvų užimtumas ir augantis skrydžių poreikis įrodo, kad aviacijos sektorius po pandemijos nuosekliai atsigauna ir smarkiai vejasi rekordinius metus.
„Šių metų gruodį oro bendrovės visame Lietuvos oro uostų tinkle siūlys reguliariai skristi net 78 kryptimis (2019 metų gruodį krypčių skaičius siekė 88). Turbūt didžiausią šuolį krypčių skaičiaus prasme jau lapkričio pradžioje demonstruoja Kauno oro uostas, kur startavo net aštuonios naujos tiesioginės kryptys. O štai Vilniaus oro uoste nuo kito mėnesio bus galima tiesiogiai pasiekti tokius miestus kaip Jerevanas ar Reikjavikas, taip pat bus atnaujinama visa eilė anksčiau vykdytų maršrutų“, – sako jis.
8 naujos kryptys iš Kauno oro uosto
Į ir iš Kauno oro uosto šeštadienį-antradienį startavo 8 nauji reguliarūs maršrutai. Spalio 31 d. pradėti skrydžiai į du Ispanijos miestus – Madridą ir populiarų kurortą šalies pietuose Malagą, taip pat Suomijos sostinę Helsinkį bei Geteborgo miestą Švedijoje.
Nuo pirmadienio tiesioginiu ir reguliariu skrydžiu iš Kauno oro uosto galima pasiekti Jungtinės Karalystės miestą Mančesterį ir Alborgą (Danija). Antradienį startavo skrydžiai į dvi populiarias sostines – Stokholmą ir Budapeštą. Visus šiuos maršrutus siūlo avialinijų bendrovė „Ryanair“.
Pasak A. Stikliūno, naujos kryptys iš antrų pagal dydį oro vartų reikšmingai pagerins susisiekimo galimybes – maršrutai yra aktualūs tiek verslo, tiek atostogų keliautojams, tiek ir emigrantų bendruomenėms užsienyje.
Kokios naujienos Vilniaus oro uoste?
Naujienų netrūks ir sostinės oro uoste – dalis jų jau startavo. Nuo šeštadienio pradėti skrydžiai į Charkovo miestą Ukrainoje, o nuo antradienio ir į Tel Avivą Izraelyje bei Birmingamo miestą Jungtinėje Karalystėje. Šiuos maršrutus organizuoja „Ryanair“, kuri taip pat nuo lapkričio pradžios pradėjo reguliarių maršrutą į Eindhoveno oro uostą (Nyderlandai).
Nuo gruodžio vidurio planuojama atnaujinti tiesioginį susisiekimą su Liverpuliu, Belfastu ir Lvovo miestu. Skrydžius šiomis kryptimis vykdys oro linijų bendrovė „Wizz Air“.
Be atnaujinamų maršrutų, sostinės oro uoste bus pasiūlyta ir naujų krypčių. Planuojama, kad nuo gruodžio vidurio, naudojantis „Wizz Air“ paslaugomis, bus galima nuskristi į Armėnijos sostinę Jerevaną ir Reikjaviką. Nuo mėnesio antrosios pusės „Norwegian Air Shuttle“ keleiviams turėtų pasiūlyti skrydžius į lietuviams aktualų Norvegijos miestą Bergeną.
„Kaip žinia, „Wizz Air“ ir „Ryanair“ yra daugiausia keleivių Lietuvos oro uostų tinkle reguliariai skraidinančios oro bendrovės, kurios savopozicijas sėkmingai stiprina ir toliau. Tuo tarpu keleiviams tai sukuria galimybę rinktis iš daugiau jų poreikius atitinkančių krypčių, pagrįstai tikintis, kad siūlomų maršrutų skaičius dėl to laikui bėgant nuosekliai augs“, – teigia A. Stikliūnas.
Ką žinoti prieš skrydį?
Lietuvos oro uostai primena, kad taikant papildomų dokumentų ir sveikatos pažymų patikros tvarkas prieš skrydį, procesai oro uostuose gali trukti ilgau nei prieš pandemiją.
Keleiviai prašomi įsivertinti laiko testui atlikti bei rezultatui gauti poreikį ir atitinkamai pridėti planuojamą tyrimo trukmę prie įprastų rekomendacijų dėl atvykimo laiko. Rekomenduojama į oro uostą atvykti likus daugiau nei 2 valandoms iki skrydžio.
Visiems keleiviams rekomenduojama pasidomėti naujausiais šalių reikalavimais atvykstantiems ir užpildyti reikalingas formas. Visas esamas ir artimiausiu metu planuojamas skrydžių kryptis iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų, taip pat reikalavimus keliautojams galima rasti specialiame polapyje.
Apie Lietuvos oro uostus
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. 2020 metais Lietuvos oro uostuose aptarnauta 1,8 mln. keleivių ir 30 tūkst. skrydžių.
