Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) antradienį Seimui pristatys Užimtumo įstatymo, Civilinio proceso kodekso ir lydinčiųjų teisės aktų pakeitimų projektą, kuriuo siekiama griežtinti baudas už neteisėtą darbą.
Kartu pataisų pakete siūloma mažinti išskaitas mažus atlyginimus gaunantiems skolininkams.
Ministerija siūlys, kad baudos už negaliai įdarbintus asmenis siektų 2–3 proc. paskutinių įmonės bendrųjų metinių pajamų paskutiniais finansiniais metais. Minimali bauda siektų 3 minimalius mėnesinius atlyginimus (MMA) – 2772 eurų, maksimali – 0,5 mln. eurų.
Už pakartotinį pažeidimą norima numatyti 5 proc. apyvartos dydžio baudą, kurios minimumas siektų 6 MMA (5544 eurus), maksimumas – 1 mln. eurų.
Teisėtai įdarbinus anksčiau nelegaliai dirbusį asmenį ir išmokėjus bent 3 MMA dydžio atlyginimą, būtų taikoma minimali bauda.
Pasak pataisų rengėjų, dabartinės baudos neatgraso darbdavių nuo nelegalaus įdarbinimo, kadangi „paskirta bauda, palyginti su gauta nauda, yra nereikšminga“.
Ministerija taip pat tikina, kad tvarką sugriežtinus daugiau asmenų bus įdarbina teisėtai, tad inspektoriai fiksuos mažiau nelegalaus darbo pažeidimų, mažiau surinks ir baudų. Dar SADM pabrėžia, kad sankcijos nedidintos daugiau nei 10 metų.
Rugsėjį paketą svarstant Trišalėje taryboje ministerijos pasiūlymą palaikė darbuotojų atstovai, tuo metu verslas kritikavo pasiūlytą baudų apskaičiavimo modelį.
SADM taip pat teiks Seimui iniciatyvą iki MMA uždirbantiems skolininkams išskaityti 10 proc., o ne 20 proc. ar 30 proc. atlygio. Dar siūloma įvesti papildomą 30 proc. išskaitą nuo 1 iki 2 MMA, o uždirbantiems daugiau nei 2 MMA – taikyti 50 proc. išskaitą.
Ministerijos teigimu, dėl dabar nustatytų didelių išskaitų skolininkai vengia grįžti į darbo rinką, nėra motyvuoti dirbti. Aiškinamajame projekto rašte akcentuojama, kad „dabartinė išskaitų tvarka sukelia itin žalingą psichologinį spaudimą, kuris gali priversti prie savižudybės“.
Kartu siūloma numatyti iki 12 mėn. per 5 metus „skolininko atostogas“. Jas būtų galima pasiimti dukart.
SADM viliasi, kad pakeitimai nedirbantiems skolininkams bus paskata pradėti dirbti ir grąžinti skolas, mažės šešėlinė rinka, didės dirbančių skolininkų pajamos.
Aiškinamajame rašte ministerijos pateiktais duomenimis, apie 64 proc. skolininkų negauna pensijos ar pajamų iš ūkinės veiklos, jų skola sudaro 1,9 mlrd. eurų. Apie 17 proc. prasiskolinusių asmenų uždirba mažiau nei MMA, 7 proc. – tarp MMA ir 2 MMA. Dirbančiųjų skola siekia apie 1,4 mlrd., pensininkų – 700 mln. eurų.
Trišalėje taryboje rugsėjį Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad SADM pasiūlymai leis skolininkams nepasitraukti iš darbo rinkos, tačiau kartu skatins dalį pajamų nusimatyti skolos grąžinimui.
Savo ruožtu Antstolių rūmų prezidiumo narys Jonas Petrikas oponavo, jog sumažinus išskaitas iš darbo užmokesčio, atitinkamai ilgės ir skolos grąžinimo terminai, skola brangs.
Pataisas bus siūloma svarstyti parlamento Socialinių reikalų ir darbo komitete, o gruodžio 12 d. – ir plenarinėje posėdžių salėje.
Lukas Juozapaitis (ELTA)
