Vidutinės nekilnojamo turto (NT) vertės Lietuvoje nuo 2021 m. iki 2025 m. išaugo 70–80 proc., praneša Registrų centras.
„Statinių vertės dviženkliai šoktelėjo 2022–2023 m. Tas augimo tempas dabar sustojęs, bet tie metai buvo svarbiausi. Ir tas verčių pokytis yra 70–80 procentų“, – susitikimo su „Nemuno aušros“ frakcija Seime metu kalbėjo centro registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis.
Registrų centro duomenimis, šiuo periodu bendrabučių vertės išaugo 87 proc., butų ir nuosavų namų – 75 proc.
Kaip aiškino centro turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė, didžioji dalis tiek butų, tiek nuosavų namų Lietuvoje – verti iki 200 tūkst. eurų.
„Didžioji dalis butų yra iki 200 tūkst. eurų vertės, apie 4 proc. – iki 400 tūkst. eurų. Tik keli tūkstančiai patenka į didesnius intervalus“, – kalbėjo L. Kanišauskienė.
„Situacija analogiška ir su namais, dauguma objektų koncentruojasi į intervalą iki 200 tūkst. Didelė gyvenamųjų dalis yra net iki 20 tūkst. Taip yra todėl, kad namai yra kaimo vietovėse, mediniai“, – sakė ji.
Registrų centro duomenimis, apie 50 proc. būstų vertė siekia tarp 20 ir 75 tūkst. eurų. Tokių bustų Lietuvoje yra apie 500 tūkst. Tuo metu virš 400 tūkst. eurų kainuojančių būstų Lietuvoje yra 803, o virš 800 tūkst. eurų – 74 būstus.
Po paskutinio Registrų centro vertinimo, 2025 m. pradžios duomenimis, Lietuvoje esančio nekilnojamo turto vertė siekia 202,4 mlrd. eurų. Didžioji dalis, apie 158 mlrd. eurų – statinių vertė, likę 44,3 mlrd. eurų – žemės vertė.
Trečiadienį Seimo frakcijos „Nemuno aušra“ atstovai susitiko su Registrų centro vadovybe. Šio susitikimo metu, atsižvelgiant į valdančiųjų mokestinių pakeitimų pasiūlymus, aptarti turto vertės pokyčiai.
Trečiadienį Seimo frakcijos „Nemuno aušra“ atstovai susitiko su Registrų centro vadovybe. Šio susitikimo metu, atsižvelgiant į valdančiųjų mokestinių pakeitimų pasiūlymus, aptarti turto vertės pokyčiai.
ELTA primena, kad koalicinė taryba finalizavo mokestinės pertvarkos siūlymus. Sutarta dėl pelno mokesčio kėlimo, pokyčių dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, gyventojų pajamų apmokestinimo.
Pagal naujausius koalicijoje aptartus siūlymus, apmokestinimas būtų pradedamas nuo nulinės NT vertės, tačiau būtų taikomi mažesni tarifai nei iki šiol.
Pagal valdančiųjų siūlymus, iki 200 tūkst. eurų NT tarifas siektų 0,1 proc., nuo 200 iki 400 tūkst. eurų – 0,2 proc., o kitam brangiausiam turtui, priklausomai nuo vertės, būtų taikomi 0,5 proc., 1 proc. ar 2 proc. tarifai.
Taip pat siūloma taikyti 4 proc. mokestį apleistam nenaudojamam turtui.
Kaip yra teigusi socialdemokratų frakcijos atstovė, buvusi finansų ministrė Rasa Budbergytė, tarp galimų mokesčio variantų svarstoma nustatyti neapmokestinamo NT kartelę arba ir žemiausią metinio mokesčio sumą, kurios rinkti valstybei neapsimokėtų, todėl joks tarifas nebūtų taikomas.
Tuo metu prezidentas siūlė neapmokestinamo NT kartelę nustatyti bent ties 50 tūkst. eurų būsto vertės riba.
Žygimantas Šilobritas (ELTA)
Poilsiui Palangoje galite rezervuoti jaukų 1 kambario butą miesto centre – rezervuokite čia.
