Klaipėdos apygardos teismas baigė nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl smurto prieš sutuoktinę ir mažametį jos vaiką buvo pareikšti buvusiam prokurorui. Teismas pripažino vyrą kaltu smurtavus prieš sutuoktinę, tačiau išteisino dėl kaltinimų fizinio skausmo sutuoktinės mažamečiam vaikui sukėlimu.
Vyras buvo kaltinamas tuo, kad konflikto su sutuoktine metu tyčia smurtaudamas, t. y. jėga braudamasis pro kelią jam link išėjimo iš namo užstojusią sutuoktinę, parvertė ją ant grindų, užgulė ir, suėmęs rankomis jai už veido bei kaklo, trenkdamas jos galvą į grindis, padarė sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą. Vyrui taip pat buvo pareikšti kaltinimai dėl smurto prieš mažametį vaiką, t. y. dėl to, kad smurto prieš sutuoktinę metu kaltinamasis pastūmė nuo savęs moters dukrą, kuri bandė jį atitraukti nuo motinos.
Vyras iš pradžių savo kaltę pripažino, tačiau vėliau poziciją pakeitė ir jam pareikštų kaltinimų nepripažino ir nurodė, kad po pirmosios apklausos teisiamajame posėdyje sužinojo, kad jo sutuoktinė ankstesnio proceso metu davė melagingus parodymus ir jį apkalbėjo. Jis teigė, kad prieš moterį nėra smurtavęs, o ankstesnio proceso metu pagal žmonos duotus parodymus buvo pats patikėjęs, kad galėjo nuskriausti savo žmoną. Kaltinamojo teigimu, melagingų nukentėjusios sutuoktinės parodymų pagrindu buvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas. Bylos nagrinėjimo metu savo poziciją keitė ir nukentėjusioji: ji neneigė aplinkybių dėl kilusio konflikto, tačiau teigė, kad vyras jos nesužalojo, galvos į grindis netrankė, ir nurodė, kad anksčiau ji davė melagingus parodymus prieš sutuoktinį, norėdama jį apkalbėti.
Bylą pirmąja instancija uždaruose posėdžiuose išnagrinėjusi teisėjų kolegija padarė išvadą, kad vyro kaltė dėl smurto prieš sutuoktinę įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios sutuoktinės parodymai dėl to, kokiomis aplinkybėmis konflikto metu moteris patyrė sužalojimus, viso proceso metu buvo nenuoseklūs, prieštaringi ir nuolat kito. Tačiau, lyginant šių asmenų parodymus tarpusavyje ir jų kaitą proceso metu, gretinant juos su kitais byloje surinktais įrodymais, analizuojant parodymų keitimo priežastis padaryta kategoriška išvada, jog moteris buvo sužalota tyčiniais smurtiniais kaltinamojo veiksmais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusios sutuoktinės parodymų pakeitimo teisiamajame posėdyje priežastys yra nelogiškos, neįtikinamos ir paneigtos byloje surinktais įrodymais. Pasak teismo, tuo atveju, jeigu prieš ją nebūtų buvę realiai smurtaujama, jai nebūtų buvę jokio pagrindo iš karto po konflikto kreiptis pagalbos į policiją, nenustatyta, kad ji būtų turėjusi kokį nors motyvą nepagrįstai apkaltinti, apkalbėti savo sutuoktinį, su kuriuo iki minimo įvykio ją siejo puikūs šeiminiai santykiai. Keisdama parodymus moteris tik siekė sušvelninti situaciją, juolab, kad parodymų švelninimo tendencija nustatyta ir lyginant ankstesnių apklausų metu duotų parodymų turinį. Teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai nelogiškas kaltinamojo teiginys, kad jis iš pradžių savo kaltę pripažino tik todėl, kad tuo jį įtikinusi pati nukentėjusioji: akivaizdu, jog įvykio metu buvusiam blaiviam, psichinės sveikatos sutrikimų neturinčiam, taip pat ilgametę prokuroro darbo tiriant baudžiamąsias bylas patirtį turinčiam kaltinamajam nebuvo jokių kliūčių suvokti, adekvačiai vertinti ir įsiminti konflikto eigą, aplinkybes ir detales ir vėliau jas tiksliai prisiminti.
Vertindama byloje surinktus įrodymus dėl kaltinimų fizinio skausmo sukėlimu mažamečiui, kolegija konstatavo, kad neginčytinų įrodymų byloje nesurinkta. Byloje nenustatyta, jog dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai mažametei būtų buvę padaryta kokių nors sužalojimų ar sukeltas fizinis skausmas.
Skiriant bausmę atsižvelgta į tai, kad kaltinamasis nusikaltimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, dirbo Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroru, šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje, turi šeimą. Įvertinta ir tai, kad kaltinamasis proceso metu nebuvo nuoširdus, melavo ir išsisukinėjo, bandydamas išvengti atsakomybės, savo elgesio nevertino kritiškai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, jog įtakos veikos padarymui turėjo provokuojamas ir rizikingas nukentėjusiosios (sutuoktinės) elgesys – sudavimas kaltinamajam ranka per veidą ir po tolesnio santykių aiškinimosi bandymas sutrukdyti kaltinamajam išeiti iš namų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino ir tai, jog kaltinamasis savo noru atlygino padarytą turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Be 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, kaltinamajam paskirtas tiek jo, tiek jo šeimos interesus atitinkantis įpareigojimas dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje.
Apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Dovilė Saulėnienė
Klaipėdos apygardos teismo
Vyresnioji padėjėja (komunikacijai)
