Lietuvos oro uostai paskelbė viešąjį pirkimą saulės parkų projektavimo paslaugoms. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų aerodromų teritorijose saulės jėgainėms numatoma skirti apie 7 hektarus žemės ploto. Skaičiuojama, kad gaminama energija galėtų patenkinti apie trečdalį viso Lietuvos oro uostų energijos poreikio, rašoma pranešime.
„(…) Kartu įgysime įrankį geriau valdyti energijos kaštus – sumažinti išlaidas, kai elektrifikuojant oro uostų transporto parkus elektros poreikis padidės“, – sako Lietuvos oro uostų plėtros departamento direktorius Arnas Dūmanas
Planuojama, kad Vilniaus oro uoste bus įrengtas 4,5 MW pajėgumo saulės parkas – jėgainė, Kauno oro uoste – 1,2 MW, o Palangos – 0,4 MW. Tam bus skirti atitinkami plotai aerodromų teritorijose: Vilniuje – apie 5 hektarus, Kaune – 1,5 hektaro, Palangoje – 0,5 hektaro.
Viešojo konkurso laimėtojas turės parengti saulės elektrinių, kurių bendri pajėgumai siektų 6,1 MW ir leistų patenkinti apie trečdalį (maždaug 34 proc.) viso Lietuvos oro uostų elektros energijos poreikio.
Oro uostai skaičiuoja, kad didžiausią dalį elektros iš saulės pasigamintų Palangos oro uostas – apie 40 procentų. Saulės elektrinė Vilniaus ir Kauno oro uostuose per metus pagamintų 33–34 proc. energijos, kuri galėtų būti vartojama iškart arba kaupiama specialiose elektros energijos kaupimo įrenginių sistemose (kaupikliuose), skelbiama pranešime.
Sutartis dėl projektavimo paslaugų viešąjį pirkimą laimėjusia įmone turėtų būti pasirašyta dar 2024 I ketv. Saulės jėgainių parkų rangos darbai turėtų startuoti 2025 m. viduryje, o darbus baigti planuojama 2025 metų pabaigoje.
Lietuvos oro uostų plėtros departamento direktorius A. Dūmanas atkreipia dėmesį, kad planuojamos įrengti elektros energijos kaupimo sistemos būtų svarbi naujos energetikos infrastruktūros dalis. Apskaičiuota, kad Vilniaus oro uoste turėtų būti pastatyti 5 MW galios ir 10 MWh talpos, Kauno oro uoste – 0,9 MW galios ir 2,5 MWh talpos, Palangos oro uoste – 0,5 MW galios ir 1,5 MWh talpos kaupikliai.
