Vasarą registruojama daugiau per maistą plintančių žarnyno infekcijų

0
23
Gatvės maistas. Nuotrauka Toa Heftiba iš Unsplash.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį užregistruotos 4008 žarnyno infekcinės ligos. Pasak ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytojos Aušros Bartulienės, per maistą plintančios žarnyno infekcijos registruojamos ištisus metus, tačiau didesnis sergamumas stebimas vasaros–rudens mėnesiais. Grupiniai susirgimai – protrūkiai – dažniausiai registruojami šeimose.

„Žarnyno infekcines ligas dažniausiai sukelia virusai (rotavirusai, norovirusai) ir bakterijos (salmonelės, kampilobakterijos, jersinijos ir kt). Virusai dažniausiai plinta per užterštą aplinką, bakterijos – per maistą. Bakterijų sukeliančių žmogui žarnyno užkrečiamąsias ligas, gali būti žalioje mėsoje, paukštienoje, subproduktuose, žaliame karvės ar ožkos piene, kiaušiniuose ir ant jų, taip pat ant daržovių ir vaisių. Maistas gali būti užterštas jį perdirbant, netinkamai laikant, nesilaikant maisto ruošimo bei asmens higienos taisyklių, naudojantis netinkamai išplautais įrankiais, indais, pjaustymo lentelėmis”, – aiškina ULAC gydytoja-epidemiologė A.Bartulienė.

Jos teigimu, rizika susirgti žarnyno užkrečiamąja liga atsiranda kai bakterijos, esančios maiste, gali pasidauginti. Šiluma, skysta, baltyminė terpė – tai sąlygos, kurios yra palankios bakterijoms. Jau per 30 min. jų skaičius padvigubėja, o po kelių valandų jų prisigamina tiek daug, kad maistas gali tapti ligos priežastimi.

Tinkamas maisto ruošimas, jo laikymas, asmeninė higiena gali užkirsti kelią daugeliui per maistą plintančių žarnyno infekcinių susirgimų.

Vasaros laikotarpiu Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai pataria:

  • maistą ruoškite tik švariomis rankomis;
  • vaisius, daržoves, kiaušinius, žalią mėsą kruopščiai nuplaukite po tekančiu vandeniu;
  • pagaminę maistą, nuvalykite visus virtuvės paviršius, išplaukite įrankius ir indus;
  • nuolat nukenksminkite kempinėles, šluostes, jas virinant ar pamerkiant į buityje naudojamus dezinfekuojančius tirpalus;
  • maistą gaminkite ir laikykite taip, kad bakterijos, esančios žaliuose produktuose, nepatektų į jau paruoštą maistą, kuris bus vartojamas be papildomo terminio apdorojimo;
  • žalią mėsą, žuvį, daržoves, gatavus produktus pjaustykite ant atskirų lentelių;
  • šaldytuve maistą laikykite taip, kad vartojimui paruoštas maistas nesiliestų su žaliais produktais;
  • gyvūninės kilmės produktus (mėsą, kiaušinius, žuvį ir kt.) gerai išvirkite ar iškepkite (bakterijos žūva jau 70°C temperatūroje);
  • nepalikite paruošto maisto kambario temperatūroje ilgiau nei 2 valandas. Maistą geriausia laikyti šaltai. Karštus patiekalus iki pateikimo laikykite ne žemesnės kaip 60 °C temperatūroje;
  • šaldytuve ilgiau stovėjusį maistą prieš vartojimą pakaitinkite;
  • nevartokite pasenusio, su pasibaigusiu galiojimo terminu, maisto;

atitirpinkite užšaldytą maistą šaldytuve, o ne kambario temperatūroje;

Zigmantas Nagys
Švietimo ir komunikacijos skyriaus vedėjas