Daugelis žino, kad siekiant išvengti žalos odai saulės voniomis reikėtų mėgautis atsakingai, tačiau tokie sveikatos sutrikimai kaip perkaitimas ar saulės smūgis – taip pat kelia rimtą pavojų. Jie gali pasireikšti ne tik gamtoje ar paplūdimyje, bet ir miesto centre, tad svarbu išlikti budriems visą vasaros sezoną. Šeimos gydytojas Paulius Jacevičius dalijasi esminiais patarimais, padėsiančiais užkirsti kelią saulės sukeliamoms rizikoms bei kaip elgtis, jei apsisaugoti nespėjote.
Klimato atšilimas iš tiesų nemenkai paveikė visą planetą – vis aukščiau kylantis lauko termometro stulpelis ir kasmet vasarą fiksuojamos karščio bangos atsiliepia milžiniškais gaisrais, sausra bei padažnėjusiais sveikatos sutrikimais. Oficialioje Europos klimato 2022 metų ataskaitoje atsispindi skaudūs rodikliai – dėl karščio ir saulės iššauktų sveikatos problemų mirė daugiau nei 15 tūkst. žemyno gyventojų.
Nuo perkaitimo iki karščio smūgio
Šeimos gydytojas P. Jacevičius pastebi, kad nors saulė dažnai minima kaip vitamino D šaltinis, neatsargus mėgavimasis jos spinduliais gali sukelti gausybę problemų: priešlaikines raukšles, nevienodą odos atspalvį, pigmentines dėmes ir net odos vėžį. O perkaitus kūnui gali kilti ir kita gyvybei pavojinga būklė – saulės smūgis, dar vadinamas karščio smūgiu.
„Svarbu žinoti, kad su karščiu siejamos dvi, skirtingo pavojaus lygio, būklės: persikaitinimas ir saulės smūgis. Persikaitinimas saulėje gali pasireikšti gausiu prakaitavimu, drėgna oda, galvos svaigimu, pykinimu ar vėmimu, mėšlungiu. Tokiu atveju, svarbiausia greičiau nuvykti į vėsesnę aplinką, nusiprausti ar apsilieti šaltesniu vandeniu, išgerti daug skysčių arba pakramtyti ledukų. Atvėsti taip pat gali padėti šalti kompresai kaklo, pažastų bei kirkšnių srityse. Net jei jaučiatės geriau, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju, kuris pagal simptomus nustatys, ar reikia imtis tolimesnio gydymo.
Jeigu pajutus šiuos simptomus nieko nesiimama, gali ištikti karščio/saulės smūgis. Jo metu sutrinka sąmonė, sustoja prakaitavimas, oda tampa karšta ir sausa, kūno temperatūra gali pakilti net iki 40 laipsnių, žmogus gali vemti, nualpti ar net patirti traukulius. Jei taip atsitinka – būtina greitoji pagalba. Kol medikai atvyks, būtina kuo greičiau vadovautis minėtais atvėsimo principais“, – sako gydytojas.
Jis pabrėžia, kad karščio smūgį nemažai žmonių painioja su dehidratacija, kadangi simptomai yra gana panašūs. Jos metu taip pat patiriamas sąmonės aptemimas, sumažėja prakaitavimas, jaučiamas silpnumas, nuovargis, galima prarasti sąmonę, vemti. Tačiau vienas pagrindinių simptomų, padedančių atskirti visas tris būkles, yra šlapimo spalva ir kiekis: esant dehidratacijai žmogus gerokai mažiau lankosi tualete, o pats šlapimas yra tamsiai geltonos ar net rudos spalvos.
Svarbiausia – būti pasiruošus
Gydytojui antrina ir „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų vystymo vadovė Edita Majerienė sakydama, kad nuo saulės keliamo pavojaus svarbiausia apsaugoti senjorus ir vaikus, kadangi jiems kyla didžiausia rizika. Sergantys lėtinėmis kvėpavimo sistemos, širdies bei kraujagyslių ligomis, turintys nutukimą ar priklausomybių taip pat turėtų būti atidesni.
„Jei meteorologai prognozuoja karštą laikotarpį ar vykstama atostogauti į egzotinę šalį, būtų naudinga prieš tai pasitarti su medikais. Papasakojus jiems esamą būklę, lėtinius susirgimus ar psichikos sutrikimus, bus lengviau pasiruošti rizikoms ir susidaryti planą, padėsiantį apsisaugoti nuo saulės keliamų pavojų.
Pastaraisiais metais stebėjome išaugusį nuotolinių gydytojų konsultacijų poreikį, todėl pristatėme unikalią paslaugą gyvybės draudimo rinkoje – telemediciną. Ji suteikia galimybę iš bet kurio pasaulio krašto sulaukti patarimų iš bendrosios praktikos ar šeimos gydytojų vos per keletą valandų nuo registracijos. Vasarą ši paslauga – itin aktuali, man daugybė žmonių keliauja į kurortus, gamtą ar užsienį, tad fiziškai pasitarti su medikais tampa gerokai sudėtingiau“, – sako E. Majerienė.
Ji įvardija, kad dėl greito gyvenimo tempo ir vasaros metu suaktyvėjusio laisvalaikio, dažnas žmogus pamiršta atkreipti dėmesį į savo sveikatą arba nenori skirti tam daug savo laiko. Visgi, 2023 metų kovą bendrovės inicijuoti tyrimai parodė, jog jei lietuviai turėtų galimybę neribotai naudotis nuotolinėmis šeimos ar bendrosios praktikos gydytojų konsultacijomis, net 73 proc. jų tai būtų aktualu.
Pagrindinės taisyklės vasarai
Šeimos gydytojas P. Jacevičius pasakoja, kad šias būkles patirti galima ne tik poilsiaujant kurortuose ar mėgaujantis saulės voniomis – mieste rizika perkaisti yra dar didesnė. Asfaltas ir cementas ne tik sugeria, bet ir sulaiko saulės skleidžiamą karštį, todėl atsargumo priemonių būtina imtis visomis šiltomis vasaros dienomis.
„Visų pirma, būtina limituoti saulėje praleidžiamą laiką – tai padės ne tik išvengti perkaitimo ar net saulės smūgio, bet ir nudegimų. Namuose oras taip pat turėtų būti vėsesnis, todėl dienos metu patariama langus užverti, o naktį – atvirkščiai – leisti patalpoms vėdintis. Vanduo vasarą turi tapti geriausiu palydovu, kasdien jo patartina išgerti bent 2 litrus. Svarbu paminėti, kad alkoholiniai gėrimai bei kava skatina dehidrataciją, todėl norint paįvairinti skonius, galima rinktis vaisių sultis.
Šviesūs, ploni ir patogūs drabužiai taip pat turėtų tapti pirminiu pasirinkimu, o galvą būtina dengti skrybėle ar kepuraite. Karštomis dienomis vertėtų apriboti ir aktyvias veiklas, kadangi jos skatina prakaitavimą, o pastarasis – pašalina skysčius iš organizmo. Jei aktyvios veiklos yra neatsiejamas laisvalaikio praleidimo būdas, svarbu nuolat gurkšnoti vandenį“, – sako jis.
Gydytojas priduria, kad vasarą kiekvienas turėtų klausyti savo organizmo siunčiamų signalų ir atkreipti dėmesį į besikeičiančią savijautą. Anot jo, minėtos būklės nepasireiškia netikėtai, todėl reikia ne tik pasitarti su medikais ar patenkate į rizikos grupę, bet ir mokėti atpažinti esminius simptomus bei žinoti kaip elgtis jiems progresavus.
