Specialistai visada pabrėžia, jog veido ir kūno oda reikia rūpintis nuolat, nepaisant sezono. BENU vaistinės Sveikos odos instituto ekspertė, kosmetologė Ramunė Uosienė atkreipia dėmesį, kad visgi, karštomis ir saulėtomis vasaros dienomis, odos priežiūra – dar svarbesnė. Ji reikalauja ne tik daugiau žingsnių, bet ir kruopštumo.
Ko odai reikia vasarą?
Kosmetologė pabrėžia, jog vienas iš pagrindinių tiek veido, tiek kūno priežiūros vasarą atributų yra SPF priemonės. Jas reikia naudoti ne tik ilsintis prie vandens telkinių ar lepinantis saulės voniomis, bet visada, kai išeiname iš namų. Anot R. Uosienės, pasirinkta SPF priemonė turėtų apsaugoti nuo žalingų UVA bei UVB spindulių ir veidui turėtų būti parinkta pagal odos tipą bei ne mažesnė nei 50, o 30 – kūnui.
„Naudojant SPF priemonę, reikėtų atkreipti dėmesį ir į jos kiekį. Pusės arbatinio šaukštelio SPF kremo užteks veidui ir kaklui, o viso arbatinio šaukštelio – kiekvienai galūnei. Svarbu nepamiršti SPF priemone padengti lūpų, ausų, pirštų. Kadangi dauguma SPF priemonių yra atsparios vandeniui, bet ne trynimams rankšluosčiu, reaplikuojant reikėtų švelniai tapšnojant nusausinti veidą ir kūną, tada dar kartą naudoti SPF priemonę“, – patarimais dalijasi ekspertė.
Ji paaiškina, kad vasarą svarbi ir veido priežiūros rutina – pastaroji turėtų būti sudaryta iš lengvesnės sudėties bei tekstūros priemonių. Tarkime, sunkų prausiklį galima iškeisti į valomąsias putas ar micelinį vandenį, kurie taip pat ir drėkintų odą. Šalia prausiklio būtina naudoti ir drėkinamąjį kremą, tačiau taip pat lengvos tekstūros, su drėkinamaisiais komponentais, tokiais kaip hialiurono rūgštis, alavijas. Anot R. Uosienės, jei vasarą naudojami sunkūs maitinamieji kremai, veikiami karščio ir ore tvyrančios drėgmės, jie gali užkimšti poras ir netgi sukelti aknę.
„Esant tvankiam ir karštam orui, oda natūraliai labiau riebaluojasi, tačiau net ir tada ją drėkinti yra privalu. Drėkinamasis kremas apsaugo odą nuo įvairių teršalų, ore tvyrančių chemikalų, padeda išvengti įvairių odos suerzinimų, alerginių reakcijų bei tempimo jausmo. Drėkinamąjį kremą reikėtų tepti nusiprausus ir nusausinus veidą, prieš SPF priemonę. Tiesa, kalbant apie veido sausinimą, geriausia tai daryti vienkartine popierine servetėle arba vienkartinio naudojimo rankšluosčiu. Jeigu naudosime tą patį rankšluostį keletą dienų ar net savaičių, jame susikaups daug bakterijų, galinčių padaryti neigiamą įtaką mūsų veido odos būklei“, – priduria kosmetologė.
Papildoma priežiūra – žalos nedaro
R. Uosienė pažymi, jog šalia drėkinamojo kremo reikėtų naudoti ir kokybišką vitamino C serumą, jei oda nėra labai jautri. Pastarasis padeda išvengti pigmentinių dėmių, mažina raukšleles, skatina kolageno gamybą. Tokį serumą patartina naudoti po prausiklio, prieš drėkinamąjį kremą – užteks vos kelių lašelių. Itin svarbu žinoti, kad naudojant vitamino C serumą, SPF priemonių aplikavimas, ypač vasarą, yra tiesiog būtinas.
„Dar vienas pravartus veido priežiūros rutinos elementas vasarą – veido bei kūno dulksnos. Jos drėkina, atgaivina, o kai kurios – netgi vėsina odą. Visgi, jei dienos metu ant veido purškiama dulksna, patartina lengvai ją nusausinti sausu rankšluosčiu ar servetėle. Ne mažiau svarbus odos priežiūros elementas – švelnus odos šveitimas. Kas keletą dienų lengvais sukamaisiais judesiais masažuojant odą su šveitikliu, padės atsikratyti negyvos odos ląstelių, atvers užsikimšusias poras ir pašalins susikaupusius odos nešvarumus.
Normalios ir riebesnės odos priežiūrai, šveitiklių sudėtyje reikėtų žvalgytis AHA rūgščių, tačiau kada naudojamos rūgštinės priemonės, taip pat svarbu vėliau naudoti SPF, nes oda įsijautrina. Jautriai odai tinka enziminiai šveitikliai, kurie netraumuoja odos paviršiaus“, – aiškina specialistė ir priduria, jog šveitiklį naudoti reikėtų ir kūnui, tačiau jis gali būti grubesnis, cukraus pagrindu.
Visgi, svarbu įsidėmėti, kad jei veidas ar kūnas yra nudegęs saulėje, paraudęs, perštintis ar kitaip pažeistas – šveitimo reikėtų vengti, mat tai dar labiau suerzintų odą. Tokiu atveju ir dušo želę ar muilą reikėtų iškeisti į dušo aliejų, kuris drėkins odą kartu ją prausdamas. Pažeistos odos taip pat negalima trinti rankšluosčiu, o kūno kremą reikėtų tepti vos nusimaudžius, kol oda dar šiek tiek drėgna – taip bus labiau įsisavinama drėgmė ir oda mažiau sausės.
Jūra, druska ir nudegimai
Nors bronzinio atspalvio, žvilgantis įdegis daug kam yra siekiamybė, tačiau nudegti ir vėliau kentėti ne tik perštėjimą, bet ir odos pleiskanojimą ar lupimąsi – nėra malonu niekam. Kosmetologė įvardija, kad siekiant to išvengti, vien SPF ir drėkinamųjų priemonių neužteks.
„Net ir naudojant SPF, tiesioginiais saulės spinduliais reikėtų mėgautis saikingai, dažniau atrasti poilsio vietą šešėlyje. Nudegus saulėje pažeidžiamas odos sluoksnis, jis tampa raudonas, skausmingas, nudegimo vietos patinsta ar net pasidengia pūslelėmis. Ypač svarbu nuo saulės spindulių saugoti veido odą, mat būtent saulės spinduliai skatina odos senėjimą, naujų raukšlelių susidarymą. Jeigu visgi nudegėte saulėje, svarbu suteikti sau tinkamą pagalbą – atvėsinti odą duše ar patapšnoti vėsiais rankšluosčiais, gerti daug vandens bei nepamiršti priemonių su pantenoliu, kurios sumažins odos tinimą bei skausmą, paskatins gijimą“, – pažymi R. Uosienė.
Ji priduria, kad reikia atkreipti dėmesį ir į vandens telkinius, kuriuose maudomasi bei odos priežiūrą po maudynių, mat čia irgi galioja taisyklės, padėsiančios kuo mažiau pažeisti odą ir ją turėti kuo sveikesnę. Negana to, vandens lašeliai veikia it padidinamasis stiklas, tad oda tampa dar labiau imli saulės spinduliams.
„Atrodo, kad jūros vanduo gaivina, lepina mūsų odą, tačiau iš tiesų, jame esančios druskos nusėda ant viršutinio odos sluoksnio ir jį erzina, o ežero vanduo taip pat nėra visiškai švarus. Jei šalia maudynių vietos nėra viešųjų dušų, kuriuose būtų galima nuplauti druskas bei kitus nešvarumus, patartina nusimaudyti vos grįžus į namus – bent jau po tekančiu vandeniu. Taip oda bus apsaugota nuo papildomų dirgiklių, tolygiau įdegs, geriau pasidengs SPF priemonėmis“, – sako ekspertė.
